- išskėtoti
- išskėtóti tr. 1. Š, DŽ, NdŽ išskleisti: Ant stalo išskėtotas didelis žemėlapis rš. 2. refl. Š plačiai atsisėsti ar atsigulti, išsikėtoti, išsiplėtoti: Sėdi išsiskėtójusi kai perekšlė Rs. [Jonas] tebeknarkė išsiskėtojęs TS1904,2. Viena nugrimzdusi kerplėša buvo panaši į išsiskėtojusį fantastišką vėžį J.Dov. 3. apskleisti, apkrauti: Visą stalą išskėtójo knygom Dglš. \ skėtoti; išskėtoti; pasiskėtoti
Dictionary of the Lithuanian Language.